Dažnai, dėl įvairių priežasčių, ignoruodami savo reakcijas į vykstančias situacijas, laikui bėgant, mes prarandame įgūdį atpažinti ką mes jaučiame.
Tikrąją (pirminę) emociją keičia antrinė. Arba pirminę mes visai ignoruojame, nukreipiant dėmesį kitur. Ar tai būtų ta emocija, kurią mes leidžiame sau jausti. Pavyzdžiui, vyrai neverkia arba mergaitėm pykti negražu, bet liūdėti galima. Ar tai būtų tam tikra pirštų kombinacija, ar tai kvėpavimo praktika streso metu, norint praignoruoti savo emocijas, o ne rasti būdų tinkamai jas išreikšti.
Tokiu atveju mes reiškiame antrinę emociją, kaip reakciją į pirminę. Pastebime, kad emocinė reakcija buvo, o viduje nepalengvėjimo. Taip kaupiasi įtampa, kuri dažniausiai pasireiškia įvairiomis agresijos formomis. Ir jau nuo mūsų patirčių priklauso ar agresiją išreiškiama į išorę, rizikuodami būti atstumti, ar į vidų, taip save sargdindami įvairiomis ligomis.
Kaip sau padėti?
Svarbu būti sąžiningiems su savimi, atleisti sau už netinkamus emocijų reiškimo būdus. Nebijoti savo emocijų, o mokintis jas reikšti socialiai priimtinu būdu.
Atminkime – visiems geri nebūsime. O tie, kurie brangina santykius su mumis, tikrai ieškos būdų kaip tarpusavio santykius padaryti geresnius. Kiti – apipils mus pretenzijomis ir kaltinimais.
Gyvenimas per brangus, kad laiką švaistytume pasiteisinimams ir norui įtikti. Turime mokintis pažinti emocijas, tinkamai jas išreikšti, išmokti pamokas, atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu!