Emocijos yra trejopos: ką jaučiame iš tikrųjų, ką leidžiame sau jausti ir kas perduodama per giminę (patirtys, įsitikinimai).
Neišreikštos arba neteisingai išreikštos emocijos visada sukelia fizines problemas.
Svarbu suprasti, kuo skiriasi pirminės emocijos (kurias jaučiame iš tikrųjų) nuo antrinių emocijų (kurias leidžiame sau jausti).
Pavyzdinė situacija, su kuria susidūrė daugelis žmonių, – mūsų gyvenimo didžioji figūra (tėvai, mokytojai, vadovai ir pan.) pasako mums nepelnytą pastabą.
Viduje kyla susierzinimas ar kita agresyvi emocija, bet mes negalime to išreikšti, kadangi bijome sugadinti tarpusavio santykius. Vis dėlto, jeigu pasirenkame kilusią emociją išreikšti ir esame pasiryžę prisiimti atsakomybę už pasekmes – įtampa išsilaisvina. Tačiau, dažniausiai, bijodami pasekmių, to padaryti neišdrįstame, užspaudžiame kilusį susierzinimą ir pradedame jaustis bejėgiškai.
Taigi pirminė jausta emocija yra agresija, kuri lieka mumyse ir jokie aplinkos palaikymo žodžiai mums nepadeda iš jos išsilaisvinti; antrinė emocija yra nusivylimas savimi ir aplinka, bejėgiškumas, su laiku apatija.
Reakcija į pirminę emociją nulemia mūsų tolimesnes mintis ir veiksmus.
Trečiosios emocijos persiduoda per giminę, jos yra nekontroliuojamos ir nesuvokiamos. Kiekvienas turime užspaustų jausmų, neracionalių reakcijų, tačiau nesuprantame iš kur jos atsirado. Pavyzdžiui, jaučiame netekties skausmą, tačiau jokių praradimų mūsų gyvenime dar nebuvo. Taip yra todėl, nes iš tikrųjų mūsų viduje yra užsilikęs protėvių neišgyventas skausmas arba baimės. To nesuvokdami dažnai galvojame, kad tai mūsų gilus liūdesys arba veriantis ilgesys. Šiuo atveju reikėtų jį įasmeninti t.y. atskirti nuo savęs ir išliūdėti, jeigu reikia papildomos pagalbos kreiptis į specialistus.
Svarbu žinoti. Labai dažnai tenka girdėti išsireiškimus – emocijų valdymo menas, suvaldykime emocijas ir pan. Čia norėtųsi patikslinimo, kad emocijų valdyti neįmanoma, nes tai cheminė reakcija, įmanoma valdyti tik jų pasireiškimo būdus.