Kas yra asmeninės ribos?

Aš labai dėkinga likimui, kad susipažinau su savo dabartine drauge, kolege ir bendražyge, psichologe, daugelio straipsnių ir treningų autore, rezonansinių potyriminių kelionių vedančiąja Ksenija Bespalova. Didžiausias atradimas, kuriuo ji mielai su manimi pasidalino, yra jos autorinė giminės informacinio lauko korekcijos praktika. Šios technikos pagalba yra labai efektyviai sprendžiamos bet kokio sudėtingumo giminės informaciniame lauke tvyraujančios ir į gyvenimus besibeldžiančios problemos. 

Kas kartą susiduriame su sudėtingų gyvenimo sąlygų suformuotais žmonių gyvenimo modeliais, kurie, dažniausiai be jokių filtrų, sėkmingai adaptuojasi mumyse. Kadangi jie buvo protėvių adaptacija sudėtingose gyvenimo aplinkybėse, mūsų psichika juos priima kaip tinkamus.

Perimtame elgesyje neįžvelgiame jokios sąmoningos žalos supančiai aplinkai, bet sielojamės dėl nuolat griūvančių santykių ir kylančių įtampų visose gyvenimo sferose.

O kaip gi yra iš tikrųjų? Ar tikrai žmonės šiaip sau nusisuka nuo mūsų? Ar šiaip sau mes galime nuolatos jaustis kalti dėl artimų žmonių nuotaikų kaitos ir nesėkmių?

Žinoma nėra „namų be dūmų“, bet turėtume aptarti labai svarbius niuansus, be kurių neapsieina jokie santykiai – tai sąmoningas arba nesąmoningas smurtavimas vienam prieš kitą. Kitaip tariant asmeninių kito žmogaus ribų pažeidimas bei nemokėjimas apsaugoti savųjų. Daugelis apie tai nėra nė girdėję, o jei ir girdėjo, tai nesureikšmino ir nurašė kaip dar vieną tik psichologams suvokiamą terminą. Dažniausiai pažeidžiamos ribos: mentalinės, emocinės, dvasinės, fizinės, finansinės. 

Mentalinės ribos

Kai nuolatos menkinamas žmogaus mąstymo būdas tiek buvimo kartu metu, tiek ir viešoje vietoje, draugų ar nepažįstamųjų apsuptyje: „sugalvok dar tokią nesamonę; tu kaip pasakysi, geriau patylėtum; tu nuolatos nusišneki”; vertybės (tai kur jau, maža ko tu nori); gebėjimas skirti savo žinias, vertybes ir patirtis nuo kitų žmonių žinių, vertybių ir patirčių (galėtum ir pati ką nors sugalvoti; vėl prisiklausei marazmų, tu pati nesugebi mąstyti; tu nieko neišmanai; neliesk, kaip visada sugadinsi; visi mąsto galva, o tu kuo?).

Taikomi įvairūs žeidžiantys vertinimai: „asile“, „kvailį“ , „višta“ ir visokie kitokie, įskaitant medicinines diagnozes. Aukos pradeda abejoti savo protiniais sugebėjimais, prastėja darbingumas, socialinis aktyvumas, vystosi sociofobija, žlunga karjeros, pasireiškia psichosomatika.

Emocinės ribos

Žmogaus jausmų, išgyvenimų, jautimų nuvertinimas: nėra čia ko bijoti; tik neapsiverk; kad man tavo problemos; vyrai neverkia ir pan. Pavyzdžiui, vyras rodo dėmesį kitai moteriai ir į savo moters reakciją atsako: neprisigalvok; tu vėl tirštini spalvas; tau jau visos moterys kaltos; visos normalios, o tu kaip isterikė; tau amžinai kažkas vaidenasi; atsipeikėk, brangioji, taip ir viena gali likti. 

Jausmų nuvertinimas, ignoravimas, paliekant auką vieną su savo pasimetimu, demonstratyvus pasibjaurėjimas, manipuliacijos, dėmesio nukreipimas perdedant atsakomybę kitam asmeniui – tai yra viena sunkiausių psichologinio smurto formų. Jei ji naudojama nuolatos, nukenčia aukos psichinė sveikata, o tai prilygsta fiziniam smurtui. 

Labai specifinė psichologinio smurto forma yra gazlaitingas.

Gazlaitingas – smurtautojas priverčia auką suabejoti savo pačios pojūčiais, gebėjimu mąstyti ir galiausiai adekvatumu.

Sąmoningą smurtą (toksinius santykius) galima įtarti tik tuomet, kai destruktyvus elgesys kartojasi nuolatos ir turi tam tikrą sistemą.

Jį išduoda keistas aukos susierzinimas be aiškios priežasties, kai viskas lyg ir gerai. Taip pat kylantis vidinis diskomfortas, nuovargis, mieguistumas. Abejojimas savo realybės suvokimu, kaltės jausmas be aiškios priežasties, noras teisintis. Baimingumas ir trauka prie vieno ir to paties žmogaus. Jei pažinote save, vadinasi Jūs toksiškuose santykiuose. Vienintelis būdas nutraukti tokius santykius, tai iš jų išeiti ir kreiptis į psichologą, kad išgydytumėte psichikai galimai padarytą žalą.

Dvasinės ribos

Kalbama apie besąlyginį savęs priėmimą su visais savo sąlyginiais trūkumais, primestų standartų neatitikimais. Jei aš esu žemėje – aš jau vertas meilės. Tačiau kaip dažnai tenka girdėti vaikų auklėjime: begėdis berniukas, močiutė tavęs tokio nemylės; valgyk košytę, būk gerutė, mamytė myli gerą mergytę; kol nesusitvarkei kambario gali prie manęs net neiti. 

O bręstant kartojasi tie patys scenarijai: turi atrodyti tobulai, tada mylėsiu; kažką daryk su savo plaukais, negaliu žiūrėti; kreipkis į plastikos chirurgą, nes aš tavęs tokio negaliu mylėti. Auka pradeda nuolatos lygintis su kitais, stiprėja nepasitikėjimas savimi, nusivylimas savo fiziniais duomenimis. Vystosi perfekcionizmas, mazochizmas ir kitas destruktyvus elgesys savo atžvilgiu.

Fizinės ribos

Bet koks smurtas naudojant fizinę jėgą prieš auką arba jos nuosavybę. Nuo agresyvaus rankos sugriebimo iki vertimo atlikti „šeimyninę pareigą“. Vaikų auklėjime taip pat dažnai naudojamas fizinis smurtas: atiminėjami daiktai, jie sąmoningai gadinami aukos akyse, daiktų naudojimas be atsiklausimo, įėjimas į kambarį be pasibeldimo.

Finansinės ribos

Bet kokia finansinė manipuliacija. Tai gali būti grasinimas nenupirkti maisto, nuolatinis neadekvatus aukos išlaidų skaičiavimas (taksi, viešojo transporto sąskaitos, priekaištai dėl higieninių paketų kainos ir pan., tuo pačiu leidžiant sau solidžias sąskaitas restoranuose su draugais ar brangių, net ne pirmo būtinumo, daiktų įsigijimą).

Žinoma, yra ir daugiau ribų, bet esmė visų ta pati. Atrodo viskas labai paprasta, bet kodėl gi taip sunku nustatyti savo ir įžvelgti kito žmogaus ribas? Štai čia ir „pakiša koją“ giminės programa, perimti protėvių mąstymo modeliai, kurie gali būti išspręsti naudojant giminės programos korekcijos techniką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *