Šiuolaikinėje visuomenėje dažnas žmogus jaučia nepasitenkinimą savo gyvenimu bei turi ypatingai daug neaiškios kilmės skausmų.
Sunku suprasti kodėl, juk šiuo metu pasaulis yra nuostabiai išsivystęs: sukurti vaistai „visoms ligoms“ gydyti, turime internetą, kurio pagalba sužinome naujienas iš viso pasaulio, o parduotuvėje galime įsigyti produktų iš užsienio. Netgi, galime dirbti iš namų, nes fizinis darbas nebėra būtinas!
Turime viską, apie ką mūsų protėviai galėjo tik pasvajoti, bet net ir suvokdami, kad turėtume būti laimingi, vis tiek sunkiai džiaugiamės pilna širdimi. Problema ta, kad nors yra daug kalbama apie gyvenimo džiaugsmą, per mažai dėmesio skiriama dėkingumo praktikoms: už maistą, už gyvenimo galimybes, savo kūnui už atliekamą kasdieninį darbą.
Kadangi visą džiaugsmo spektrą galime pajusti tik kūno dėka santarvė su juo yra labai svarbi.
Dalinuosi su Jumis autorinių sveikatingumo sistemų kūrėjo M. S. Norbekovo mokymuose atrasta praktika, kuri man padėjo atkurti ryšį su savo kūnu.
Padėka savo kūnui:
Labai paprasta, bet kartu ir labai galinga padėkos savo kūnui praktika. Rekomenduojama atlikti prieš miegą.
Užsimerkite ir padėkokite kiekvienam savo organui už tai, kad šią dieną jums tarnavo ir siųskite jam meilę. Palaukite atsako signalo – organas įprastai jums parodys, kaip su juo elgėtės. Pavyzdžiui, jei tądien per daug laiko praleidote prie kompiuterio, jūsų akys perštės. Bendraudami su kiekvienu organu kaip su atskira asmenybe gausite jo atsaką: šilumos, meilės ir gėrio pliūpsnį, padedantį suvokti, kad kūnas yra geriausias draugas. Jis visomis savo išgalėmis stengiasi dėl jūsų laimės. Nesijaudinkite jeigu atsitiktų taip, kad priėję prie tam tikro organo visada užmiegate – vyksta vidinis pasipriešinimas arba organas labai išsekęs.
Turėkite kantrybės, laikui bėgant, jūsų santykis su organu atsistatys! Kitą kartą galite net apsiverkti, kai suprasite kaip stipriai alinate ir netausojate savo kūno ir kiek pas jį yra kantrybės laukti, kol atkreipsite į jį dėmesį… Atliekant šią praktiką svarbiausia suvokti, kad reikia ne tik nuoširdžiai padėkoti kiekvienam organui, bet ir rasti atsakymą į klausimą: kodėl save alinate ir tai ignoruojate?
Sveika,aptikau jūsų puslapi.Ir noriu užduotis klausimą. Perskaičiau teksta „Padėka savo kūnui”.
Kaip rasti teisingus atsakymus į šį klausimą kodėl save alinate ir tai ignoruojate?Kaip aš suprantu ,suvokiu tai tyčinių veiksmų nedarau.Kaip jūs pasakytumėte.Kaip reiktų elgtis,kokių veiksmų imtis,kad taip nebūtų.Dėkui už atsakyma.
Tikiuosi, kad teisingai supratau Jūsų klausimą.
Visu pirma pasitikslinti kaip save alinate? Tai yra bet koks veiksmas/mintis, kuri Jumis stabdo ar niekaip nepriartina prie Jūsų išsikeltų tikslų (dažnai tokiais atvejais išsikeltų tikslų nėra).
Reiktų susikurti viziją, išsikelti tikslą, susiplanuoti veiksmus, nuosekliai juos realizuoti ir duoti atbulinį ryšį sau: kas pavyko, kas nepavyko ir kodėl?
Kūnas atsipalaiduoja ir nesialina tada, kada mes turime galutinę viziją ar tikslą, pas mus skiriasi džiaugsmo hormonai, net ir jaučiant fizinį nuovargį. Taip pat siūlau pratimą “čia ir dabar”, kurio metu užsiduodame klausimus: Kur esu? Ką veikiu? Kodėl tai darau?
Žmonėms, kurie supranta, kad atlieka veiksmus, kurie jiems nepatinka, visada siūlau po darbo ar nepatinkančių veiksmo, save apdovanoti. Tai gali būti maistas, procedūra ar patinkantis laisvalaikis. Meditacija ir sportas nėra apsidovanojimas. Apsidovanojimo metu išskirtiniantis džiaugsmo hormonų kiekis turi kompensuoti tą nepasitenkinimą, kurį mes patiriame darydami tai ką reikia.