Interviu metu man buvo užduotas klausimas apie esminius dalykus, kuriuos norėčiau, kad kiekvienas žmogus šioje žemėje žinotų, jais vadovautųsi gyvenime, jų mokytų savo vaikus.
Pirmasis esminis dalykas yra vertybės. Vertybės – vidinių ir išorinių ribų sutapimas. Dažnai galvodami apie vertybes manome, kad tai apibrėžia tik mūsų elgesį su aplinkiniais. Jiems pasielgus netinkamai juos pateisiname ir taip save išduodame, o tai indikuoja, kad neturime vertybių.
Noriu atkreipti dėmesį, kad jei išduodame save, kitiems suteikiame teisę mumis išduoti visais esamais būdais ir nejausti kaltės jausmo.
Kitas svarbus dalykas yra santykis su Dievu. Jeigu aš esu šioje žemėje, vadinasi, jau esu vertas meilės ir ne kitiems spręsti ar man reikia čia būti. Ir jei kitas žmogus yra žemėje, jis taip pat vertas meilės.
Kiekvienas šiame pasaulyje turime savo užduotis, bet visi kartu sudarome visumą, esame vienas organizmas; vieno žmogaus sąmoningumas daro įtaką kitam. Ir atsakingas yra tas, kuris tai supranta. Visuose senovės rankraščiuose akcentuojama, kad labiausiai baudžiama už neveiklumą, kai mes suprantame, bet nedarome.
Na, ir trečiasis dalykas – tai dvasinio stuburo analizė ir tikslai: kuo pasaulis po manęs bus geresnis ir gražesnis? Šį klausimą visada užduodu pas mane atėjusiems: ką esate pasiryžę duoti visatai dėl savo laimės, sveikatos, sėkmės?
Dažnai sakau, kad be Dievo žinios mums nuo galvos nė vienas plaukas nenukris. Todėl išsikeliant tikslus linkiu koncentruotis į tuos, kurie 100 % priklauso nuo mūsų, o kitus patikėti Dievo valiai.
Pilną mano interviu galite rasti čia