Kūne esančios įtampos byloja apie konfliktą tarp to, kaip jaučiamės, ir to, kaip gyvename. Tarp to, ką jaučiame ir ką apie savo jausmus galvojame. Tuomet negalime atlikti veiksmo, o išsiskyrusi energija sandėliuojasi kūne. Šis mechanizmas padeda mūsų psichiką apsaugoti nuo perkrovų.
Skeptikai dažnai sako, kad įtampas, ypač nugaros srityje, formuoja šių dienų realija – sėdėjimas prie kompiuterio. Turiu nuvilti – ne visiems, kurie sėdi prie kompiuterio, skauda nugarą. Kartą pas mane apsilankė moteris, kuri visą gyvenimą dirbo buhaltere. Atėjo pas mane atsinešusi dovanų kuponą – ne kaip žmogus, ieškantis savo problemų sprendimo būdo, o tiesiog norintis atsipalaiduoti.
Tad negalvokime, kad jeigu sėdime prie kompiuterio, būtinai turi skaudėti nugarą. Žmonės, kurie dirba patinkančius darbus ir daro tai, kas jiems teikia džiaugsmą, daugiau juda kasdienybėje.
Kadangi įtampos dažniausiai kaupiasi pamažu, patartina stebėti per dieną patiriamus nuotaikų svyravimus ir išsiaiškinti jų kilmę, tam kad išliktume budrūs ir išvengtume nepalankių situacijų.
Vienas iš būdų patikrinti, kiek turime įtampų yra pabandyti kuo ilgiau sąmoningai išbūti vieniems ramybėje, atsisakius visų ryšio priemonių. Tuomet kūne esančios įtampos gali pasireikšti padidėjusiu nerimu, dirglumu, fiziniu nuovargiu, diskomfortu. Jei taip nutinka, galime daryti išvadą, kad mūsų įsivaizduojamas „komfortas” yra tik susitaikymo su savo įtampomis padarinys.