Labai dažnai žmonėms kyla sunkumų bandant pažinti savo jausmus.
Daugelis susiduria su problema, kai nemoka fiksuoti jausmo, todėl jaučia vieną, o kalba kitą. Pasidalinsiu situacija iš savo praktikos.
Į mane kreipėsi moteris dėl pablogėjusių santykių su vyru. Ji skundėsi, kad iš vyro negauna šilto atbulinio ryšio, patvirtinimo, kad jis ją myli ir brangina. Kai paprašiau nupasakoti kaip tai vyksta, ji man pateikė tokį pavyzdį:
Po darbo dienos išsiilgusi skambinu savo vyrui, noriu, kad jis kuo greičiau sugrįžtų namo ir mes kartu smagiai pavakarieniautume, taip pat paprašau nupirkti produktus iš parduotuvės. Grįžęs jis elgiasi šaltai, nerodo noro bendrauti, tik paduoda pirkinius. Aš susierzinu, vakarienę gaminu „atbulomis” rankomis. Valgydami persimetame keletu žodžių apie visiškai nereikšmingus dienos įvykius.
Nebesuprantu kas vyksta, gal jis manęs nebemyli?
Kai paprašiau nuosekliai papasakoti šio skambučio turinį, štai ką mes išsiaiškinome – užuot pasakiusi: „Brangusis kaip aš tave myliu ir laukiu nesulaukiu namuose!” ji pasako ką reikia parvežti iš parduotuvės. Pagrindinius jausmus moteris pasilieka sau ir net nesuvokia, kad jų neįgarsina.
Jausmų užfiksavimas ir jų perteikimas žodžiais yra daug praktikos reikalaujantis įgūdis. Kuo anksčiau išmoksime suprasti patys save, tuo sėkmingiau bendrausime su aplinkiniais.