Kiekviena kūno vieta yra atsakinga už tam tikrą emocinę sritį.
Mūsų nugara, vidaus organai ir kitos kūno dalys mums signalizuoja apie vidines problemas vos su jomis susidūrus. Todėl yra labai svarbu laiku atkreipti dėmesį į kūno siunčiamus ženklus ir spręsti iškilusias problemas.
Dauguma sutrikimų yra susiję su emocinio intelekto vystymosi spragomis, kai mes arba užspaudžiame arba neatpažįstame savo jausmų.
Manau, kad kiekvieno vaikystėje yra buvę situacijų, kai nesirealizavo jų norai. Vienas iš elementariausių pavyzdžių, kai iš anksto tėvai pasidomėdavo, ko norėtume dovanų, bet, nors ir dovanėlė finansiškai prieinama, jie padovanodavo tai, kas jų manymu labiau reikalinga ir į mūsų norą neatsižvelgdavo.
Dėl šių ir panašių patirčių, kurios verčia mus nustoti svajoti mūsų gyvybinė jėga užstringa jausminiuose meridianuose. Nebeišsakome, ko norime ir su laiku to nebesuprantame.
Nustojus svajoti mūsų emocinio intelekto vystymasis sutrinka, ir atsiranda problemų bendraujant su aplinkiniais.
Pirmiausiai problemos atsispindi mūsų nugaroje, kurioje yra daug emocines problemas atskleidžiančių sričių. Pavyzdžiui, nugaros kryžkaulyje yra pažeminimo zona, juosmenyje – vertybinė, šiek tiek žemiau menčių – aukos, o tarp menčių slypi „viską padarysiu pats“ zona. Atsakomybės našta už kitų žmonių gyvenimus nugula pečių zonoje, kas laikui bėgant sukelia baimę būti savimi ir sustiprina mūsų reakciją į kitų žmonių nuomonę apie mus.
Patirdami lėtinį stresą gyvename su stipria įtampa diafragmos projekcijos zonoje. Besiskųsdami virškinimo sutrikimais „virškiname“ įvairias diskomfortą keliančias situacijas, kol galiausiai ir kitose kūno vietose atsiranda raumenų įtampų.
Po kiek išsibalansuoja antinksčių ir skydliaukės veiklos, kūne įsivyrauja adrenalino, noradrenalino, kortizolio ir insulino disbalansas. Sunkiai randame tinkamą sau ir sociumui elgesio modelį, kas verčia mus nuolatos save riboti, vengti bet kokių pokyčių. Per gyvenimą susikuriame daugybę apsaugos būdų, tampame visko kaupikais: materialių turtų, įvairių išskirtinių daiktų, nuolat persivalgome.
Svarbu paminėti, kad kiekvienas žmogus yra nepaprastai individualus, ir pagal vieną taisyklę apie visus spręsti tiesiog neįmanoma. Čia dalinuosi tik bendro pobūdžio informacija.
Labai įdomu, norėčiau sužinoti daugiau.